Dažnai moterys klaidingai supranta požymius, anot jų, rodančius, kad trūksta pieno. Tai lemia klaidingas įsivaizdavimas, koks turi būti kūdikis, kaip jis elgsis, kaip miegos. Stebėdamos savo vaikelį mamos dažnai pamiršta pasidžiaugti, kad jų kūdikis individualus, vienintelis toks, todėl nereikia jo lyginti su kitais aplinkiniais, o juo labiau su miegančiais angeliukais iš kūdikių prekių reklamų.
Kai būsimos mamos klausia „Kaip dažnai ir kiek ilgai mano kūdikis žįs?“ ar „Nuo kada jis miegos visą naktį?“, galima atsakyti tik „Priklausys nuo jūsų kūdikio“. Žindymas nėra mokslas, tai veikiau – menas. Todėl daugelio kartų patirtis ir moksliniai tyrimai negali pateikti vieno tikslaus atsakymo, o tik nubrėžia tendencijas.
Nėra pieno po gimdymo
Pirmosiomis dienomis po gimdymo krūtys gamina priešpienį. Jis išsiskiria itin mažais kiekiais, bet tik gimusiam naujagimiui daugiau ir netelpa. Užtat priešpienis tirštas – jame visos mitybinės ir imunitetą sudarančios medžiagos koncentruotos. Todėl jis vaikučiui labai reikalingas ir nereikia gąsdintis, kad „nieks nebėga“, krūtys tuščios. Pienas natūraliai ima gamintis tik trečią ketvirtą parą po gimdymo, o gamyba susireguliuoja maždaug per dvi savaites.
Krūtys nebeatrodo tokios pilnos, kaip anksčiau
Pirmosiomis savaitėmis krūtys dažnai gerokai persipildo, pritvinksta, išbrinksta, tačiau po to jos staiga tampa minkštesnės, lengvesnės, atrodo tuštesnės. Taip nutinka todėl, kad iš pradžių pieno gaminasi per daug nei reikia (gamta pasirūpina „dėl viso pikto“), moterys tuo tarpu pripranta prie to, bet per kelias savaites pieno gamyba susinormalizuoja ir ima atrodyti, kad pieno staiga sumažėjo. Iš tiesų jo tiesiog gaminasi tiek, kiek reikia, be jokių „dėl viso pikto“. Užtenka šiek tiek ilgiau užtrukti parduotuvėje ar vaikeliui vėliau prabusti ir vėl grįžta pernelyg didelis krūtų pilnumas. Bet tokia būsena nėra sveika, todėl rekomenduojama krūtis ištuštinti reguliariai.
Pažindytas kūdikis po valandos atrodo vėl alkanas, o po mišinuko miega ilgai
Motinos pienas suvirškinamas daug greičiau nei pieno mišinys, nes yra geriau pritaikytas naujagimio ir kūdikio organizmui, jo neapkrauna, todėl motinos pieną virškinti lengviau. Taigi žindomas kūdikis norės valgyti dažniau nei tokio paties amžiaus kūdikis, maitinamas mišinuku.
Kūdikis žinda dažnai
Moterys skirtingai vertina žodį „dažnai“. Dauguma naujagimių (ir dauguma kūdikių) žinda 10–12 kartų per parą. Jei už pavyzdį imtume skaičių 12, išeitų, kad vaikutis žįs kas dvi valandas. Tačiau vargu ar jis ištisą parą žįs vienodais tarpais. Greičiausiai naktį vienu ypu numigs tris, keturias, o gal ir visas šešias valandas. Vadinasi, kitu metu susidarys vos 1–1,5 val. ar dar mažesni tarpai, kad per parą išeitų 12 kartų prie krūties.
Priklausomai nuo įvairių veiksnių, kai kurie naujagimiai ir kūdikiai žįs mažiau nei 10 kartų per parą, kiti – daugiau nei 12. Taip pat dažnai būna, kad vieną dieną mažiukas žinda dažniau, kitą rečiau. Dėl šių dalykų nereiktų nerimauti, jeigu žindoma yra visada, kai vaikutis parodo alkio ženklus, ir svoris auga normaliai. Kai kuriems kūdikiams tiesiog reikia daugiau kontakto su mama, o jei vaikutis žinda dažnai ir veiksmingai, tai mama gali būti tikra, kad krūtys pagamins reikiamą kiekį pieno.
Kūdikis „kabo ant krūties“
Žindimas kelias valandas, paskui kelių valandų pertrauka ir vėl toks pats žindimas būdingas pirmosiomis naujagimio dienomis. Kitiems naujagimiams pirmosiomis dienomis būdinga žįsti kas 30–40 minučių. Dažnas kūdikis pirmaisiais mėnesiais laikosi „klasterinio žindimo“, kai žindama yra ištisai ar su labai mažyčiais tarpais. Toks žindimas būdingas tik tam tikru paros metu, paprastai vakarais. Taip gali būti dėl to, kad vaikutis labiau pavargęs nuo dienos veiklų, garsų, ryškių vaizdų, bet ir dėl to, kad paprastai krūtys rytais pieną gamina gausiau, o vakarais – menkiau. Dažnas žindimas leidžia užtikrinti reikiamą kiekį. Vienas tyrimas teigia, kad dažniausiai naujagimiai žinda 21:00–3:00 val. laikotarpiu, rečiausiai – 3:00–9:00 val.
Kūdikis nežinda taip dažnai ar taip ilgai kaip anksčiau
Neretai iš pradžių vaikutis žinda dažnai ar nereguliariai, o paskui ima krūties prašyti rečiau ar reguliariau. Taip įvyksta todėl, kad jis paauga, padidėja skrandžio talpa, taigi gali išžįsti didesnį pieno kiekį ir ilgiau būna sotus. Taip pat jei iš pradžių naujagimis žįsdavo ilgai, kiek paaugęs jis gali imti žįsti daug trumpiau, nes jau pajėgia traukti smarkiau ir greičiau prisipildo pilvuką. Gali būti ir taip, kad vieną kartą vaikutis žinda trumpai, kitą – ilgai. Vadinas, vieną kartą nebuvo taip smarkiai išalkęs (ar pavargęs), kaip kitą.
Kūdikis žinda dažniau ar ilgiau nei anksčiau
Dažnai mieguisti naujagimiai po dviejų trijų savaičių staiga „atsibunda“ ir ima žįsti dažniau. Taip pat kūdikio žindimo režimas gali kisti nelygu diena ar paros metas, jam įtaką dar gali daryti daugybė kitų veiksnių, tarkim, kūdikis dažniau prašys krūties, jeigu yra karšta, jeigu mama nerimauja ir pan. Išgyvendamas augimo šuolius (paprastai apie 2 sav., 6 sav. ir 3 mėn.) vaikutis staiga ima žįsti daug dažniau, nes jis išaugo ir jo poreikiai pasikeitė. Dažnesnis žindimas natūraliai iššaukia gausesnę pieno gamybą, kurios tuo metu kūdikiui reikia. Vėliau kūdikis vėl ims žįsti ramiau ir pieno gamyba normalizuosis.
Kūdikis neramus
Dauguma kūdikių kasdien patiria laikotarpį, kai yra neramūs, dažniausiai tai įvyksta tuo pačiu paros metu. Kai kurie kūdikiai yra dažniau neramūs nei ramūs. Neramumą gali lemti daug kitų veiksnių nei alkis, o dažnai aiškios priežasties visai nėra. Kai kurie tyrimai teigia, kad žindomi kūdikiai būna mažiau ramūs nei maitinami pieno mišiniu. Taigi daugelis motinų susirūpina, kad trūksta pieno, jeigu vaikas neramus. Tačiau realybėje pieno trūkumą dažniau galima įtarti ne tam vaikui, kuris neramus, o tam, kuris labai ramus ir ilgai išbūna nežindęs. Tada jis suvalgo mažai ir mažai priauga svorio.
Iš krūtų pienas nebėga nevalingai
Nevalingai pienas pasileidžia išgirdus ar pamačius kūdikį (nebūtinai savo) ar apie jį pagalvojus, taip pat persipildžius krūtims, žindant (iš vienos krūties žindoma, iš kitos – bėga), mylintis, patiriant orgazmą. Paprastai iš pradžių pienas bėga daugumai, tačiau gamybai susireguliavus nebeteka nei tarp maitinimų, nei maitinant. Tai nesusiję su pagaminamo pieno kiekiu ir yra individualu.
Ne(be)jaučiu pieno pasileidimo
Kai kūdikiui ėmus žįsti pasileidžia pienas, suima gimdą ir smarkiau pasileidžia kraujas (pirmomis dienomis po gimdymo), krūtyse gali būti juntamas duriantis skausmas, apima staigus troškulys, pilnatvės jausmas, pienas pasileidžia iš kitos krūties, kt. Po keleto mėnesių šis jausmas nebebūna toks ryškus, o kai kurios moterys pieno pasileidimo niekada nepajunta. Tačiau tai nereiškia, kad krūtys ne(be)gamina pakankamai pieno. Galima stebėti išorinius pieno pasileidimo požymius: kūdikis staiga ima žįsti lėčiau, giliau traukia, ryja. Vieno maitinimo metu pienas vidutiniškai pasileidžia 2,2 karto.
Kūdikio svoris prieš ir po maitinimo mažai skiriasi
Esant tam tikroms medicininėms indikacijoms yra rekomenduojama vaikutį sverti prieš ir po maitinimo, kad būtų galima suskaičiuoti, kiek iš tiesų kūdikis išžindo. Tačiau toks matavimo būdas nėra labai veiksmingas. Reikia matuoti tik su labai tiksliomis elektroninėmis svarstyklėmis, pirmiausia pasvėrus vaikutį prieš pat dedant prie krūties, o paskui tuoj pat baigus žindyti. Tačiau jeigu kūdikis žinda labai ilgai, jo svoris gali pakisti mažiau nei realus suvalgytas kiekis, nes dalis pieno jau susivirškino. Taip pat svėrimas bus netikslus, jei bevalgydamas vaikutis pasišlapins ar pasituštins. Todėl jeigu nebūtina preciziškai žinoti kiekvieno suvalgyto miligramo, verčiau sverti rečiau, pvz., kartą per dieną (kasdien tuo pačiu metu), ar kartą per savaitę. Tada matysime ir galėsime įvertinti realų priaugtą svorį.
Pavalgęs iš krūties kūdikis dar išgeria visą buteliuką mišinuko ar nutraukto pieno
Toks kūdikio elgesys nerodo, kad buvo mažai pieno krūtyje. Dauguma kūdikių net būdami sotūs mielai ims buteliuką, nes jiems tiesiog patinka žįsti. Be to, buteliuko turinys bėga lengvai, laša be jokių pastangų ir kūdikis negali suvartojamo kiekio reguliuoti kaip maitindamasis iš krūties, jis gali tik ryti.
Nepavyksta nusitraukti pieno
Kai kurioms moterims pavyksta nusitraukti tik mažą dalį pieno arba jis nebėga visai, nes pieno traukimas – tai įgūdis, kurio reikia išmokti. Nusitraukimo veiksmingumas taip pat priklauso ir nuo pientraukio tipo, jo tinkamumo konkrečiai moteriai. Taigi dažniausiai iš to, kiek pavyksta nusitraukti pieno, labai sunku spręsti apie pagaminamo pieno kiekį.
Kokiu dažnumu turėtų kūdikis žįsti, kad žinočiau, jog jam viskas gerai?
Nei žindymo dažnis, nei trukmė neturi įtakos sveiko kūdikio raidai. Sveikas vaikas pats susidėlios savo grafiką, jeigu žindysite jį pagal jo poreikį, t. y. jo rodomus alkio ženklus. Kūdikio žindimo „grafikas“ dažnai kelias dienas būna vienoks, paskui kitoks. Pokyčius lemia tiek vidiniai veiksniai (natūralus vaikučio vystymasis, augimas, liga ir pan.), tiek išoriniai (namų aplinkos pokyčiai, įspūdžiai, mamos savijauta, oras ir t. t.). Svarbiausia stebėti vystyklus (per parą vaikutis turėtų stipriai prišlapinti ne mažiau 6 sauskelnes ir iki 6 savaičių amžiaus bent kartą per dieną pasituštinti), bendrą vaikučio būklę (ar atrodo sveikas, yra guvus, aktyvus, domisi aplinka, nedžiūsta odelė) ir svorio augimą (pirmus tris mėnesius kūdikiai paprastai priauga 140–170 g per savaitę, vėliau – vis mažiau).
Jeigu vis tiek neramu, kreipkitės į La Leche lygos žindymo vadoves. Jos įsigilins į jūsų situaciją ir suteiks reikiamą informaciją, o galbūt reikia tik nuraminimo, kad viskas gerai. Nesidrovėkite susisiekti, tai jums nieko nekainuos. Kūdikis augs laimingas, kai mama bus rami.
2 Comments