Gimdymo metu skiriamas sintetinis oksitocinas ir jo poveikis žindymui: fiziologinių pokyčių sukeltos pasekmes.

Vis daugiau tyrimų įrodo trumpalaikę ir ilgalaikę žindymo naudą mamos ir kūdikio sveikatai net praėjus daugeliui metų po nujunkymo, taigi žindymas tampa vis svarbesniu sveikatinimo veiksniu.

Tačiau daugelis moterų žindo trumpiau nei norėtų. Gimdymo metu skiriami vaistai ir įprastas mamos ir kūdikio atskyrimas po gimdymo yra du veiksniai iš daugelio, kurie turi įtakos prastiems žindymo rezultatams.

Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip ir per kokius fiziologinius mechanizmus įprastai gimdymo eigoje naudojamas sintetinis oksitocinas veikia žindymą.

Siekiant rasti tyrimus, kurie aprašo žindymo ir laktacijos sąveiką su gimdymo laikotarpiu skiriamo sintetinio oksitocino fiziologiniu poveikiu motinai ir kūdikiui, buvo naudota modifikuota nuorodų paieškos metodologija.

Buvo sukonstruotas kaskadinis modelis, iliustruojantis tris sintetinio oksitocino fiziologinius poveikio būdus: motinos oksitocino gamybos sistemos išderinimas, kūdikio kraujo-smegenų barjero kirtimas ir gimdos hiperstimuliavimas. Tai sukelia neigiamas pasekmes žindymui dėl sumažėjusio natūralaus motinos oksitocino kiekio, padidėjusios blogesnės naujagimio būsenos rizikos, trumpesnio naujagimio poilsio pirmąją valandą po gimimo ir potencialaus patirties įsiminimo suprastėjimo, mažiau išreikštų naujagimio alkio požymių, mažiau išreikštų naujagimio žindymo refleksų, motinos depresijos, fizinių nemalonių pojūčių kūne ir nerimo sutrikimų.

Nebuvo nustatyta jokio teigiamo dirbtino oksitocino poveikio žindymui.

Renkantis intervencijas, kurios gali turėti poveikį žindymui, būtina apsvarstyti, kokie veiksmai galėtų pakeisti visuotinai priimtą praktiką sukelti ir skatinti gimdymą naudojant dirbtinį oksitociną.

Santrauka anglų kalba

Intrapartum Administration of Synthetic Oxytocin and Downstream Effects on Breastfeeding: Elucidating Physiologic Pathways

Cadwell Karin, Brimdyr Kajsa

The importance of breastfeeding as a public health priority has increased as new research reinforces the health benefits to both mother and nursling, even continuing years after weaning. However, many women do not nurse as long as they intend. Birth practices such as labor medications and the routine separation of mother and baby are two of the several intrapartum influences on breastfeeding outcomes. This paper seeks to elucidate the physiologic mechanisms affecting breastfeeding outcomes of the commonly administered intrapartum drug, synthetic oxytocin.

A modified ascending, link tracing methodology was used to identify studies about breastfeeding and human lactation which describe possible physiologic pathways related to the intrapartum use of synthetic oxytocin on breastfeeding outcomes. A cascade model was constructed with the findings of three physiologic pathways: dysregulation of the maternal OT system, crossing of the fetal blood brain barrier, and uterine hyper stimulation. Downstream negative effects related to breastfeeding include decreased maternal endogenous oxytocin, increased risk of negative neonatal outcomes, decreased neonatal rest during the first hour with the potential of decreasing the consolidation of memory, decreased neonatal pre-feeding cues, decreased neonatal reflexes associated with breastfeeding, maternal depression, somatic symptoms and anxiety disorders. No positive relationships between the administration of synthetic oxytocin and breastfeeding were found. Practices that could diminish the nearly ubiquitous practice of inducing and accelerating labor with the use synthetic oxytocin should be considered when evaluating interventions that affect breastfeeding outcomes.

Nuoroda į originalų mokslinį straipsnį anglų kalba: Cadwell K and Brimdyr K. Intrapartum Administration of Synthetic Oxytocin and Downstream Effects on Breastfeeding: Elucidating Physiologic Pathways. Ann Nurs Res Pract . 2017; 2(3): 1024.

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *